Tai, kaip gyvename, ko pasiekiame, kokie esame laimingi, kaip sprendžiame savo problemas, kaip gydome savo kūną, kaip renkamės aplinkinius, yra neatsiejamai susiję su mūsų įsitikinimais, tai yra su tuo, ką galvojame apie save ir pasaulį.
Pavyzdžiui, jei tikime, kad pinigai yra blogi, mums niekada neužteks pinigų, nes nenorime būti blogi žmonės. Jei manysime, kad nesame verti meilės, atmesime net nuoširdžiausius kito žmogaus jausmus ir sabotuosime bet kokius santykius, kuriuos užmezgame. Jei manysime, kad mūsų liga nepagydoma, mums bus sunku pasveikti. Jei būsime įsitikinę, kad mums yra svarbi kitų nuomonė, gyvensime taip, kaip norės kiti, o ne mes patys.
Taigi mūsų įsitikinimai formuoja mūsų gyvenimą.
Mūsų įsitikinimai nėra ir niekada nebus objektyvi tiesa.
Didžioji dauguma iš mūsų tiki, kad mato save ir pasaulį tokius, kokie jie yra iš tikrųjų. Tuo tarpu viskas, ką matome, yra tik mūsų pačių ir pasaulio interpretacija – mūsų pačių ribota ir dažnai iškreipta tikrovės versija.
Objektyvumas neegzistuoja. Kiekvienas iš mūsų į pasaulį žiūri per savo įsitikinimų filtrus. Šie filtrai yra mūsų tapatybė, kurią priimame, principai ir vertybės, kuriais vadovaujamės, mūsų patirtis, kančios ir auklėjimas.
Dauguma mūsų įsitikinimų susiformavo mumyse vaikystėje, kai didžiąją laiko dalį funkcionavome “teta” bangose (būdinga hipnozei ir pusiau miegui), mes ne tik viską sugėrėme kaip kempinė ir aklai tikėjome tuo, ką apie mus sako tėvai ar globėjai, mes taip pat buvome visiškai nuo jų priklausomi ir bijojome būti palikti. Nesugebėjome tinkamai įvertinti situacijos, neturėjome pakankamai žinių ar priemonių, kurios padėtų susitvarkyti tuo metu.
“Aš nesu pakankamai geras, protingas, pakankamai stiprus. Aš esu niekas, aš esu silpnas, aš negražus, aš kvailas, aš nieko vertas, aš blogas, aš nesvarbus. Niekas manęs nemyli, niekas manimi nesirūpina, aš nenusipelniau meilės, pagarbos, sveikatos, laimės”.
Mūsų įsitikinimai yra taip įsitvirtinę mumyse, kad laikome juos neginčijamais ir akivaizdžiais. Tuo tarpu įsitikinimai nėra faktas ar objektyvi tiesa, jie nėra tikrovė – tai tik (dažnai neefektyvus) bandymas ją suprasti.
Nealas Donaldas Walschas sakė: „Kvantinė fizika mums sako, kad viską, kas stebima, įtakoja stebėtojas. Šis mokslinis teiginys leidžia mums padaryti išvadą. Tai reiškia, kad kiekvienas mato savo tiesą, nes kiekvienas kuria tai, ką mato“.
Todėl nėra vienos tiesos, ir kiekvienas iš mūsų patiriame tai, kuo tikime. Štai kodėl žmonės dažnai žiūri į tą patį ir mato kažką visiškai kitokio. Vienam žmogui šis pasaulis yra blogas ir žiaurus, todėl bus atsargus nepažįstamų žmonių atžvilgiu, visur suvoks grėsmes ir nenoriai išeis iš namų. Žmogus, manantis, kad pasaulis gražus ir geras, tikrai bus atviresnis ir linkęs keliauti. Vienam patiks tavo grožis, o kitam nepatiks. Kas teisus, o kas neteisus?
Ta pati realybė, du skirtingi požiūriai. Tai, kaip mes suvokiame savo gyvenimą, aplinką, situacijas ir galimybes, priklauso tik nuo mūsų įsitikinimų. Tai priklauso nuo to, kas mes esame šiuo metu. Mūsų tiesa kyla iš mūsų patirčių, todėl kiekvienas iš mūsų turime skirtingą tiesą, per kurią žvelgiame į pasaulį.
Viena vertus, nusistovėję įsitikinimai suteikia mums saugumo ir nuspėjamumo jausmą – žinome, kas esame, ko norime ir ko ne, ko galime tikėtis išėję iš namų. Todėl mėgstame patvirtinti savo įsitikinimus, juos sustiprinti, skaityti apie tai, su kuo sutinkame. Su pasitenkinimu sakome frazę „Aš tau taip sakiau!“ tada, kai atsitinka kažkas, kas patvirtina mūsų neigiamas prognozes. Tai suteikia mums jausmą, kad mes suprantame šį pasaulį, galime jame atsidurti ir tinkamai veikti.
Kita vertus, mūsų riboti įsitikinimai verčia mus pritaikyti pasaulį prie jų, todėl nepatiriame beribių jo galimybių. Nes gyvenime dažniausiai sugebame nueiti tiek, kiek pasiekia mūsų įsitikinimai.
Idealiu atveju šį reiškinį iliustruoja istorija apie mažą dramblį, įstrigusį ir pririštą prie į žemę įsmeigto kuolo. Kai dramblio jauniklis bando išsilaisvinti, jam šimtus kartų nepavyksta, nes jis vis dar per silpnas. Tikėjimas savo silpnumu auga taip giliai jame, kad tampa jo tapatybės dalimi. Ir net kai šis dramblys jau yra stiprus, didžiulis, suaugęs gyvūnas, galintis lengvai nutraukti grandinę, jis nebesistengia, nes netiki, kad tai įmanoma.
Mes esame tokie dramblių kūdikiai, turintys klaidingų įsitikinimų, kurių niekada neabejojame vėlesniame gyvenime ir kurie nesąmoningai formuoja mus, blokuodami mūsų potencialą ir veiksmingai atskirdami nuo gyvenimo, kurio norime ir kurio nusipelnėme.
Įgytas tikėjimas vadovauja mūsų mintims. Mintys daro įtaką mūsų sprendimams, o šios, savo ruožtu, daro įtaką mūsų elgesiui. Įsitikinimai veikia tarsi „fone“, todėl dažniausiai apie jas nežinome.
Jums gali būti sunku patikėti, bet jei esate įsitikinęs, kad nenusipelnėte uždirbti daugiau pinigų, nesąmoningai galite padaryti bet ką, kad sužlugdytumėte savo pastangas. Net jei tikrai norite ar jums reikia uždirbti daugiau, nesąmoningai siekiate patvirtinti savo įsitikinimus, kad nesate vertas daugiau, ką psichologija vadina save išsipildančia pranašyste.
Įsitikinimuose svarbu ne tai, ko norime, o tai, kuo tikime, tai kas įmanoma.
Jei kasdien tikime, kad nesame pakankamai talentingi, gabūs ar protingi, niekada nedrįsime siekti didelių dalykų. Tikėjome, kad esame maži, o sėkmė – milžinams. Šis ribotas tikėjimas niekada neleis mums išeiti už savo komforto zonos, patobulinti savo įgūdžius ar talentus, patirti nesėkmę ir mokytis iš jų, kad galiausiai įgyvendintume savo svajones. Niekada neduosime sau leidimo pradėti ir tobulinti savo potencialą, šlifuoti šį deimantą, kuris yra kiekviename iš mūsų.
Galite manyti, kad negimėte genijumi, todėl turite susitaikyti su vidutiniu gyvenimu. Kiekvienas profesionalas kažkada buvo mėgėjas, kiekvienas meistras kažkada buvo mokinys.
Niekas negimė tapytoju, rašytoju, fotografu, krepšininku, dainininku ar kirpėja, bet kiekvienas gimsta su potencialu. Žmonės, pasiekę sėkmę savo srityje, dažniausiai ilgus metus dirbo, kad išgrynintų tai, kas juos patraukė ir įkvėpė tobulėti. Jei sakote, kad jie turi kažką, ko jūs neturite, iš tikrųjų atimate visas pastangas, kurias jie įdeda, kad šiandien būtų geriausi.
„Jis talentingesnis“, „man blogiau / sunkiau“, „neturiu pinigų / laiko / sąlygų“. Tai tik jūsų įsitikinimas, be to, tai pasiteisinimas, leidžiantis jums patogiai nieko neveikti ir atleisti jus nuo atsakomybės už savo gyvenimą.
Neretai pasauliui žinomi žmonės kildavo iš skurdo, toksiškų šeimų, netekdavo išsilavinimo ir turėjo daug metų dirbti, klysti, kad pagaliau pasiektų viršūnę. Daugelis jų pabrėžia, kad juose nėra nieko neįprasto – viską pasiekė savo darbu ir įsipareigojimu.
Todėl išdrįskite praplėsti savo mąstymo skalę. Išsiaiškinkite tuos įsitikinimus, kurie jus riboja. Meskite jiems iššūkį ir pakeiskite juos tais, kuriais norite tikėti. Tai nėra nei lengva, nei greita. Tačiau jei išsivaduosite iš nematomo savo įsitikinimų pinklių, po to bus priimti drąsesni sprendimai ir veiksmai. Galų gale jūs patikėsite savimi ir tik tada pamatysite, kad tai, kas akimirką atrodė jūsų tiesa, iš tikrųjų buvo iliuzija, kuri jus ribojo.
Kad galėtume pakeisti savo ribojančius įsitikinimus, pirmiausia turime juos suvokti ir apsvarstyti, kas privertė mus juos priimti.
Leiskite naudoti pavyzdį, kad būtų lengviau. Jūsų partneris neatsako į jūsų žinutę. Tai jus erzina, nes jaučiate, kad tai nesuteikia jums pirmenybės. Kodėl tai tave erzina? Nes jautiesi mažiau svarbus. Kodėl tave tai erzina? Nes jautiesi nemylimas. Kodėl tave tai erzina? Nes giliai širdyje tikite, kad nenusipelnėte meilės, o tai gali baigtis jūsų atstūmimu.
Paprasčiau tariant: jei jūsų partneris neatrašo, jūsų pasąmonei tai reiškia, kad jis jūsų nemyli ir atstumia. Kai kuriems tai gali atrodyti perdėta, tačiau baimė būti atstumtam yra vienas iš pagrindinių veiksnių mūsų gyvenime.
Kas yra svarbu šioje situacijoje? Mano partneris gali neatrašyti, nes jo telefonas tiesiog pasimetė, nes jis nutildė garsą ir nepastebėjo pranešimo, o mes per daug reaguojame visiškai nesuprasdami kodėl. Priežastis yra mūsų nesąmoningi įsitikinimai, kurie nepastebimai veikia fone ir perima mūsų kontrolę.
Vien mąstymas apie tikėjimą ir supratimas, iš kur jis kilęs, yra galingas ir gali susilpninti jo jėgą. Aukščiau minėta atstūmimo baimė pateisinama vaikystėje, kai esame priklausomi, o apleidumas mums reiškia pabaigą. Bet jei kas nors mus palieka suaugusiųjų gyvenime, ar tai yra mirtis ar grėsmė mūsų gyvybei? Ne, nes esame nepriklausomi ir galime savimi pasirūpinti. Todėl, laimei, suaugę galime sąmoningai kvestionuoti ir paneigti savo susiformavusius įsitikinimus ir nuo jų išsivaduoti.
Išorinis pasaulis yra mūsų veidrodis. Pamatę nepažįstamą žmogų, instinktyviai susidarote apie jį nuomonę. Tačiau šis sakinys negali būti teisingas, nes jūs niekada nebuvote sutikę šio vyro. Tiesą sakant, šiame žmoguje matai savo išankstines nuostatas, pageidavimus, išgyvenimus, tai yra savo ribotus įsitikinimus.
Kiek kartų mes ką nors įvertinome neapgalvotai ir tada sužinojome, kaip klydome? Kita vertus, dažnai nutinka taip, kad jei mes iš anksto nusistatome prieš ką nors, elgiamės su juo tam tikru (pvz., nemalonu ar šaltu) būdu, o tai išprovokuoja elgesį, kurio mes iš jų tikėjomės (minėtoji savaime išsipildanti pranašystė)! Vėlgi, galime su pasitenkinimu pasakyti sau: „Aš tau taip sakiau! Iš karto pajutau tipą “.
Įsitikinimai yra istorija, kurią mes kartojame sau ne kartą. Jei norime ją perrašyti, pirmiausia turime suvokti savo netiesą, kuria tikėjome, išreikšti savo pasirengimą, atsiverti pokyčiams ir suteikti sau šansą.
Pagalvokite apie pagrindinius įsitikinimus, kuriuos norite pakeisti (pvz., aš nesu protingas). Išvardykite juos. Dabar pagalvokite, kas nutiko jūsų gyvenime, kad šį įsitikinimą padarėte savo. Taip pat pagalvokite, kaip šis įsitikinimas veikia jūsų gyvenimą (pvz., nesu labai protingas, todėl bijau kalbėti prieš kitus; mokytis man sunku, todėl nesimoku naujų dalykų; esu per kvailas.)
Dabar užrašykite, kokius įsitikinimus norite perimti. Formuluojant svarbu vengti neigiamų žodžių, įskaitant žodį „ne“ir naudoti esamąjį laiką (vietoj „aš neblogas žmogus“ – „aš geras žmogus“, vietoj „noriu“ daugiau pinigų“ – „Aš turiu daugiau pinigų“).
Perskaitykite šiuos teiginius ir kartokite juos kasdien, kol jums bus lengviau juos priimti.
Įsitikinimų keitimo raktas yra suprasti, kad jie gali būti labai lėkšti (tuomet juos pakeisti gana lengva) arba gilūs (tuomet bandyti juos pakeisti yra sunku ir tai atrodo kaip saviapgaulė – „Aš sakau sau, kad esu gražus, bet aš puikiai žinau, kad nesu. “
Giliems pasąmonės įsitikinimams geriausiai tinka perprogramavimas. Pasąmonė negali atskirti „tiesos“ ir „netiesos“. Jei ką nors kartosime pakankamai dažnai, pasąmonė galiausiai tai priims.
Atminkite, kad pokyčiai neįvyksta per naktį. Kartais tai sunkus darbas, sunkus procesas, nuolatinės treniruotės. Lygiai taip pat, kaip treniruojate savo kūną ir raumenis, turite treniruotis pakeisti savo įsitikinimus apie save ir pasaulį. Kasdien kartokite sau tai, kuo norite tikėti.
Jei kasdien nerimaujame, neigiamai galvojame apie save ir kitus (tyrimai rodo, kad 80 proc. mūsų minčių yra neigiamos), mus užplūsta kortizolio ir adrenalino banga, kuri mums silpnina širdį, storina, daro sumaištį mūsų nervų sistemą, taigi ir visam kūnui. Būtent mūsų neigiami įsitikinimai sukelia stresą, kuris veda į ligas.
Kas tame šokiruoja? Kad mums stresą kelia ne patys įvykiai, žmonės ir situacijos, o tai, kaip į juos žiūrime, kaip juos suvokiame. Vienam žmogui atleidimas iš darbo bus didžiulis stresas, o kitam – teigiama motyvacija ieškoti svajonių darbo.
Štai kodėl verta atidžiau pažvelgti į mūsų destruktyvius įsitikinimus.
Išlaisvinę save nuo ribojančių įsitikinimų, galime visiškai pakeisti savo gyvenimą. Kai į save žiūrime palankiau, atsiveriame kitiems, darome tai, ko dar nebandėme, mūsų gyvenimas pradeda keistis į gerąją pusę. Gerėja sveikata, pradedame daugiau uždirbti, geriau susidorojame su iššūkiais, su vienais pagerėja santykiai, su kitais baigiasi, o tai mums taip pat gali būti labai naudinga.
Gyvenime galime daryti tik tai, kas, mūsų manymu, mums yra įmanoma. Jei netikime savimi, ne tik nepriimsime iššūkio, bet darysime viską, ką galime, kad įrodytume sau, kad esame nenaudingi, patvirtintume savo įsitikinimus. Mes patys pasakojame pasaką, kad „negalime“.
Verta peržengti savo ribas ir įrodyti sau, kad galime daugiau, nei iki šiol leidome sau tikėti.
Taigi ar turite drąsos daryti tai, ko niekada nedarėte? Ar turite drąsos daryti tai, ko norite, bet bijote? Ar turite drąsos tapti tuo, kuo visada norėjote būti?
Atėjo laikas jums atverti savo senų įsitikinimų apvalkalą. Atėjo laikas atgimti iš naujo. Atėjo laikas jums parodyti sau ir pasauliui, ką iš tikrųjų galite.
Dėl to, ką psichologija vadina įžvalga, šiandien galime suprasti, kas trukdo mums būti sėkmingiems ir gyventi taip, kaip norime. Galime suprasti, kodėl mus žeidžia kažkieno nuomonė, kritika, kodėl tam tikros situacijos mus paralyžiuoja ar sukelia stiprias nepageidaujamas emocijas. Šis nuostabus suvokimas yra didžiulis žingsnis supratimo link, kad mūsų praeitis mūsų neapibrėžia. Kad nesame mažos silpnos būtybės, priklausomos nuo kitų žmonių. Kad, jei norėtume, pamatytume savyje stiprius, protingus ir nuostabius žmones, galinčius bet ką.
Neleiskite sau būti savo praeities kaliniu. Buvimo suaugusiuoju yra neišmokti to, ko jus išmokė žmonės, kurie nežinojo, ką daro ir kokį poveikį jie jums padarė.
Neįklimpkite į nematomą įsitikinimų narvą, kuris niekada nebuvo ir nebus tiesa apie jus. Išlaisvinkite save – esate galingesnis, nei kas nors leido jums patikėti.
Σχόλια