Metų pabaigos ir pradžios psichologija

Metų pabaiga ir naujųjų pradžia psichologiškai nėra vienas taškas. Tai pereinamasis laikotarpis, kuriame psichika reaguoja į užbaigimą ir perėjimą. Šis laikas dažnai suaktyvina emocinius procesus, net jei išoriškai nieko ypatingo nevyksta.

Šventiniu laikotarpiu aplinka suteikia daugiau struktūros: ritualai, simboliai, šviesos, aiškesnis laiko rėmas. Tai laikinai palaiko emocinę pusiausvyrą. Kai šventės baigiasi, ši struktūra staiga sumažėja. Tuomet gali atsirasti nuovargio, tuštumos ar nusivylimo pojūtis.

Tokios būsenos dažnai klaidingai vertinamos kaip problema. Tačiau psichologiškai tai yra normali reakcija į intensyvumo sumažėjimą. Net malonūs įvykiai reikalauja energijos. Jai pasibaigus, psichika pereina į atkūrimo fazę.

Naujų metų pradžia dažnai siejama su pradžia ir judėjimu į priekį. Tačiau realiai tai dažnai būna lėtesnis laikotarpis. Energijos gali būti mažiau, motyvacija neaiški. Tai nereiškia, kad kažkas vyksta netinkamai. Tai rodo, kad vidiniai procesai dar integruojami.

Šiuo metu gali iškilti senesnės temos: vienišumas, prieraišumas, nebaigti vidiniai klausimai. Kai sumažėja išoriniai dirgikliai, psichika grįžta prie to, kas liko neapdorota.

Svarbu suprasti, kad vidinis laikas nesutampa su kalendoriumi. Ne viskas turi prasidėti iš naujo sausio pradžioje. Kai leidžiama procesams vykti savo tempu, sumažėja vidinė įtampa.

Šis laikotarpis labiau skirtas pastebėjimui nei sprendimams. Jis leidžia atkurti pusiausvyrą ir pasiruošti vėlesniam judėjimui.